TOMAS KIAUKA

Gimė 1968 metais Šilutėje, užaugo Vilniuje. Baigė J. Vienožinskio dailės mokyklą, vėliau tapybos mokėsi privačiai. Vokietijoje studijavo teologiją ir filosofiją, Heidelbergo universitete. Čia ir apgynė daktaro disertaciją.

Vilniaus Dailės akademijoje dėsto filosofiją ir meno teoriją, rašo straipsnius ir esė teologijos, filosofijos ir meno temomis. Lietuvių PEN klubo narys.

Kartu su pianistu ir tapytoju Viktoru Paukšteliu surengė tapybos darbų parodą Klaipėdoje (2011), Vilniuje (2012) Kėdainiuose (2014), personalinė paroda Baroti galerijoje (2018) Klaipėdoje ir Kretingoje (2019), M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje.

Dalyvauja kūrybiniuose Paliesiaus dvaro pleneruose.

Nuo 2018 metų Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys; 2018 – 2021 m. asociacijos „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ pirmininkas.

Tomas Kiauka apie  tapybą, kaip apie galimybę sustoti :  „…tapant išnyksta skirtis tarp aš ir ne aš, tapydamas pavirstu žiūrėjimu ir veiksmu, gestu, ir tai išvaduoja iš Vakarų kultūroje įprastos racionalaus suvokimo struktūros, padalinančios pasaulį į subjektą ir objektą. Tai belaikiškumo būsena, galima sakyti, mistinis patyrimas, išlaisvinantis iš linijinės laiko tėkmės vergijos, kurioje pastaruoju metu esame įstrigę visi.

Ką čia taip prakilniai formuluoju, iš tiesų yra labai paprasta: žaidžiantis vaikas prie jūros, užsižiopsojęs į debesis svajoklis, taip sakant, „varnas gaudantis“ išsiblaškėlis patiria tą patį. Skirtumas tik tas, kad aš tą būseną įveiklinu dažais ant drobės – čia, žinoma, sudalyvauja ir tam tikri tapybiniai įgūdžiai, be kurių irgi nieko nesigautų“.