Algimantas Švėgžda

24 kovo, 2023 / 12 balandžio, 2023

Iš medžio gyvenimo

Klaipėdos „Baroti“ galerijoje atidaroma Lietuvos menininko, Vilniaus dailės akademijos garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) piešinių paroda. Pernelyg neplėtojant šio gerai žinomo ir žymaus kūrėjo biografijos, reikia pastebėti, jog jis priklausė neformaliai tapytojų grupuotei – „Ketvertui“ (su D. Dereškevičiumi, A. Kuru, A. Šalteniu), aštuntajame dešimtmetyje laužiusiai nusistovėjusius vaizduojamojo meno štampus ir kanonus. Dailininkas taip pat yra žinomas kaip vienas pirmųjų fotografinio realizmo atstovų. Be to, A. Švėgždos asmenybė darė įtaką ne vienai menininkų kartai – jis dirbo pedagoginį darbą Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dabar J. Vienožinskio dailės mokykla) ir Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Dėl sveikatos problemų nuo 1982 m. kūrėjas gyveno Berlyne (ten ir mirė), nuolatinių sugrįžimų, pastovių kultūrinių kontaktų pavidalais nenutraukęs intensyvių ryšių su Tėvyne. A. Švėgždos testamentu po jo mirties visas kūrybinis palikimas buvo paliktas Lietuvos muziejams, dalis padovanota ir alma mater – Akademijai. Tad šioje parodoje eksponuojami darbai yra iš VDA muziejaus kolekcijos. Paroda „Iš medžio gyvenimo“ neatsitiktinai yra skirta piešiniui (ir medžiui).. A. Švėgždai tai (kaip ir pastelės) buvo svarbus, tapybai lygiavertis kūrybinis segmentas. Tai veikė ir kaip technika, pasaulio matymo būdas, mąstymo ypatumas. Piešimo seanso metu autorius ne tik stebėjo, analizavo regimosios tikrovės (visų pirma – gamtinius, taip pat artefaktus, susijusius su asmeninėmis, šeimyninėmis patirtimis) objektus, bet ir per juos mezgė santykį su Anapusybe. Ne kartą dailininko kūryba buvo pavadinta panteistine. Jai taip pat tinka ir transcendencijos epitetas. Neskubriai ir detaliai, be galo kruopščiai bei tiksliai fiksuodamas, regis, paprastus Gamtos kūrinius – medžio pliauską, žirginėlius, uogas, kiaušinį, kaštonus ar obuolį, A. Švėgžda apdainavo Gyvenimą. Parodos pavadinimas – „Iš medžio gyvenimo“ yra paremtas 1990 metais sukurtu piešinių spalvotais pieštukais ciklu „Medis“, primenant, kad augalas ir žmogus yra broliai bei seserys, su savo augimo, brandos, senėjimo patirtimis, išgyvenimais. Taip pat eksponuojami kiti ciklai – „išminties ieškojimai“ (1984), „Saksonijos peizažai“ (1989), „Rudens meditacijos“ (1994), triptikas „Lazdynai“.