MIGLĖ KOSINSKAITĖ IR PETERIS KROSMANAS

2 liepos, 2021 / 21 liepos, 2021

,,Dienų dienos..."

Miglės Kosinskaitės ir Peeter Krosmann kūrybiniai keliai susijungė palyginus neseniai , todėl ir bendrų parodų skaičius telpa ant vienos rankos pirštų... kolkas...

Pati pirmoji , deja neįvykusi paroda , turėjo vadintis ,,Force Majeure" , kai nenugalimos jėgos privertė du menininkus apversti aukštyn kojomis savo rutiną ir pradėti bendrą gyvenimo ir kūrybos etapą. Perversmai, kraustymaisi ir kitos aplinkybės sutrukdė fiziškai įgyvendinti parodą, bet galvose ji sukosi labai ryškiai. Vėliau sekė paroda ,,Karma kihelkond" , lietuviškai ,,Karmos apskritis" , kurioje autoriai gana plačiai pristatė savo  ankstesnių ir pastarųjų metų kūrybą. Žiūrovas galėjo matyti abiejų autorių raidą, palyginti dabartinius ir kelių metų senumo darbus.

Rinkinys, kuris pristatomas šioje parodoje ,,Dienų dienos..."  sudarytas iš pačių naujausių abiejų autorių darbų. Tai laikotarpis , kai abu menininkai dienų dienas leidžia vienoje studijoje, dirbdami kartu , aptarinėdami kasdienius ir globalius dalykus,  patarinėdami vienas kitam profesiniais klausimais, tuo pačiu neišvengiamai darydami įtaką vienas kito motyvų pasirinkimui ir stilistikai. Tai savotiškas buvimas izoliacijoje dviese , atsiribojus nuo išorinio pasaulio , vaikštant tais pačiais maršrutais, matant tuos pačius siužetus , fiksuojant tuos pačius motyvus. Pandemija ir karantinas dar labiau sustiprino atskirties būseną , kai mėnesių mėnesiais nebuvo gyvo bendravimo net su pačiais artimiausiais žmonėmis. Vienodų dienų rutina ,atrodo, buvo palanki kūrybai .

Jau pirmojo karantino metu menininkams teko praleisti priverstinę trijų mėnesių rezidenciją/ izoliaciją Graikijos saloje Samos , iš kurios Peeteris parsivežė įspūdingą alyvmedžių ciklą , o Miglė rado visą eilę naujų siužetų vėlesniems paveikslams. Tiek ir praeitos žiemos patirtys , kai žmonės tarsi išnyko iš kasdienės realybės , užleisdami vietą keistiems padarams , gyvūnams , tuštiems kambariams ir spengiantiems peizažams. Visos tos patirtys ir būsenos neišvengiamai sugulė į drobes , atspindėdamos dviejų žmonių pasaulį , kartais jaukų, kartais truputį važiuojančiu stogu , bet persmelktą bendrystės ir švelnios simpatijos supančiai visatai, su visomis jos keistenybėmis ir grožiais.