ANDRIUS MAKAREVIČIUS

7 gegužės, 2021 / 2 birželio, 2021

„Stoties DOMINORE“

Vilnius. Galutinė maršruto stotelė. Atsidaro durys ir išlipdamas patenki į Stoties DOMINORE. Bėgiais riedančių traukinių bildesys susilieja su techno garsais. Skubančių, kažko nuolat laukiančiųjų balsai susilieja su karštos dienos saule. Akyse mirguliuoja, vaizdai išsikreipia, deformuojasi, spalvos tai paryškėja, tai visai dingsta. Kepyklėlių kvapai maišosi su būrėjų salonų smilkalų kvapais, o tolumoje girdi, kaip artėja krišnos sekėjai. Didmiesčio paukščiai – balandžiai. Jie visur ir visada ir jų labai daug. Kiekvienas yra jų stebimas. Didžėjaus grojamas melodijas pertraukia policijos reidas. Nuo reivo iki reido tik viena nata. Dominore – tai būsena ir veiksmas, atsitinkantis stoties rajone ir jo prieigose. Dominore – tai būsena tarp žaidimo ir muzikos skambėjimo. Tai stoties rajono meditacija, kai pradedi regėti haliucinacijas, užplūsta atsiminimai ir fantastiniai vaizdai. Dominore metu laikas sustoja, istoriniai-religiniai įvykiai ir vaizdai susilieja su šių dienų aktualijomis. Visas vyksmas tampa panašus į Hemingvėjaus fiestą, Kusturicos absurdiškumą.  Dominore –  tai nesibaigiančios stoties rajono šventės melodija.