ISROILDŽON BAROTI. TOMAS KIAUKA

5 lapkričio, 2021 / 8 gruodžio, 2021

KE[DĖ]LIONĖ

 

Isroildžon Baroti   skulptūra. Tomo Kiaukos  tapyba.

Žmogus gimęs keliauti. Ieškoti savo laikinųjų, vėliau amžinųjų namų. Keliauti laiku ir erdve, pasaulio išorėje ir savo viduje, geografinėmis, politinėmis ir egzistencinėmis trajektorijomis. Kirsti tvoras ir sienas – šalies, kokios nors sąjungos, kito žmogaus, galiausiai savo paties. Ši nuolatinė [e]migracijos būsena yra vilties išraiška, kad rasime kur geriau, kad patys tapsime geresniais, kad atrasime savo tikruosius namus. Kol palengva supranti, kad namai niekada nebus pastatyti ir pabaigti, kad viskas – tik nuolatinė dėlionė, kaip kad visatos evoliucija iš kosminių dulkių, iš kurių ir mes patys – trumputei akimirkai – esame sudaryti. Kokia prasmė? Iškeliauti visada reiškia palikti ir atsisveikinti. O atkeliavus – pasisveikinti ir priimti. Ir abiem atvejais apsikabinti. Tai yra, ko mus moko kelionė. Nieko daugiau – tik išmokti liūdėti ir džiaugtis. Tokia tad dieviškoji dėlionė.

T. Kiauka