Leonas Strioga 1930 – 2022 (skulptūra), Vidas Pinkevičius 1949 – 2012 (piešiniai)
20 rugsėjo, 2024 / 9 spalio, 2024
BE PAVADINIMO
2024 m. rugsėjo 20 d. (penktadienį) 18 val. Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) atsidarys Leono Striogos (1930-2022) skulptūrų ir Vido Pinkevičiaus (1949-2012) piešinių paroda.
Nacionalinės premijos laureatas (2001) Leonas Strioga gimė 1930 m. Medžiočių kaime (Anykščių raj.). 1950–1952 m. studijavo Valstybiniame dailės institute, 1952–1958 m. mokėsi Leningrade I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Skulptūros fakultete. Parodose dalyvauja nuo 1958 m. 1959 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1980 m. L. Striogai suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas. 2001 m. jis buvo pripažintas įsimintiniausiu metų Kauno dailininku. Skulptoriaus kūrinių įsigiję Lietuvos ir užsienio dailės muziejai bei privatūs asmenys.
Tūkstantį darbų siekiančiame skulptūrų sąraše – portretai, figūrinės kompozicijos, dekoratyvinės skulptūros bei mažoji plastika. Leonas Strioga kurdamas medžio skulptūras naudoja unikalią kapotinę techniką, sukuriančią savitą paviršių faktūrą. Menotyrininkė Rasa Andriušytė teigia, kad „jo kūrybos akivaizdoje susitaiko realistai, modernistai ir avangardistai; paradoksas, bet jo skulptūrų atžvilgiu gali sutapti ir namų šeimininkės, ir rafinuoto meno kritiko nuomonės. (…) L. Striogos kūryba linkusi į kamerišką intymumą, ji poetiška ir jautri. Skulptorius apmąsto tautinę tapatybę ar savitumą, plastinėje formoje jungdamas daugelį tautos istorinės patirties, pasaulėjautos, gyvensenos bruožų“.
Aptakios formos, suaižėję paviršiai dvelkia archaika. Juose telpa gerumas ir tyla, šviesa ir liūdesys. Aptrupėję kontūrai tarsi bando užfiksuoti žmogaus būties sakralumą, priminti ir išsaugoti dvasines vertybes. „Jei žmonės matys daugiau gero, tauraus meno, jų santykiai ir gyvenimas taps visai kitokie,“- sako menininkas.
Vidas Pinkevičius gimė 1949 m. Gruzdžių miestelyje, Šiaulių rajone. 1968–1973 m. studijavo freską-mozaiką Vilniaus valstybiniame dailės institute pas profesorę Sofiją Veiverytę. 1973 m. atvyko gyventi į Klaipėdą, pradėjo pedagoginį darbą ir visą gyvenimą Adomo Brako dailės mokykloje dėstė tapybą.
Pinkevičiaus kūrybos palikimą, kurį sudaro šimtų šimtai drobių, piešinių ir eskizų, saugo dailininko našlė, grafikė Felicija Kačenauskaitė-Pinkevičienė.
Nuolatinis dailininko darbas, uždaras gyvenimo būdas, apsiribojęs namais, mokykla ir dirbtuve, profesinis sąžiningumas davė išskirtinį rezultatą. Kolegos Vidą juokais vadindavo dirbtuvės kaliniu, tapybos atsiskyrėliu, gyvenimo asketu ar dailės misionieriumi. Jo stulbinantis darbštumas, piešinio raiška ir spalvos jėga kėlė pagarbų susižavėjimą.
Viename interviu 2009 m. dailininkas teigė: „Menotyrininkai, kurie labai mėgsta viską sudėlioti į stalčiukus, priskiria mane ekspresionistams. Galbūt tai tiesa, bet yra ir šiek tiek siurrealizmo. Man labai patinka Nyderlandų siurrealistai, Boschas. Ir iš gyvenimo pajautų tai ateina. Aš, prieš stodamas prie molberto, nusipaišau daug piešinių, pailsiu, ir vakare jau žinau, kokį eskizą krapštysiu rytojaus rytą. Nesu visa apmąstantis, labiau pasineriu į neišvengiamą būseną.“
Paroda Baroti galerijoje veiks iki spalio 9 d.
Parodą dalinai remia Klaipėdos miesto savivaldybė, UAB „Stemma group“, UAB „Sakuona“.
