ISROILDŽON BAROTI

Lygiadienis

Lygiadienis – tai pusiausvyra. Harmonija tarp šviesos ir tamsos, menininko pozicija ir opozicija sau pačiam. Lygiadienis - tai lygsvara tarp kontrastų. Tarp sukurtos formos ir jos prototipo, tarp realizuojamos idėjos ir jos archetipo. Tarp medžiagos ir išraiškos. Siekdamas paryškinti šias paraleles keramikos projekte, autorius naudoja tik dvi spalvas, tik dvi kontrastingesnes briaunas, dvi plokštumas, dvejopą skirtingo grūdėtumo akmens masę. Akcentuodamas vieną kurį nors išraiškos elementą, siekia keramikos konceptualizacijos sferoje „Daiktas – Objektas“.

Kelių kūrinių ciklas iš esmės žymės tik 1 kūrinio evoliuciją. Eevoliuciją, kurioje persipins ironiškas autoriaus požiūris į tai, kaip kūrinys virsta objektu, konceptuali polemika su individualiais 25 metų kūrybiniais ieškojimais, kurie buvo suprantami kaip domėjimasis daiktu, kaip žmogaus būties ženklu ar simboliu, daiktu kaip istorinio palikimo forma, be apčiuopiamos fizinio objekto prigimties, netgi be konkrečiai (istoriniame, kultūriniame kontekste) išreikštos spalvos.