Vilmantas Marcinkevičius

25 rugpjūčio, 2017 / 20 rugsėjo, 2017

Naivūs lakštingalų liežuvėliai

Kartais intensyviai ryški, o kartais nudylanti į sfumato. Kartais tiesmuka, o kartais apipinta metaforomis. Kartais erotiška, o kartais dievobaiminga. Daugiabriaunė, tačiau visada turinti savo asmeninę istoriją. Tokia yra Vilmanto Marcinkevičiaus tapyba.

Baroti galerijoje Vilmantas pristato parodą “Naivūs lakštingalų liežuvėliai”. Joje eskponuojami įvairių laikotarpių menininko darbai, kurie dar niekada nebuvo rodyti Lietuvoje. Kadangi tapytojas jau beveik du dešimtmečius glaudžiai bendradarbiauja su danų galerija NB galleri, visi naujausi jo kūriniai visų pirma keliauja į Daniją. Tad Baroti galerijos lankytojai turi gerą progą pamatyti ką tik iš Danijos sugrįžusį Vilmanto tapybos darbų rinkinį.

V. Marcinkevičius – išsiskiria iš savo kartos kūrėjų. Jo tapybos koloritas pribloškia efektingais kontrastingais spalvų deriniais. Derindamas mėlyną su geltona, mėlyną su raudona, geltoną su žalia, menininkas sukuria netikėtus koloristinius sprendimus, kurie emociškai labai stipriai veikia žiūrovą. Paradoksalu, tačiau Vilmanto kūryboje slypi kažkokia “mistinė formulė” – įžūlūs spalvų deriniai nedirgina. Nepriklausomai nuo siužeto, iš paveikslų sklinda ramybė ir vibruoja tik teigiamos optimizmo bangos.

Analizuojant Vilmanto kūrybą, būtina išskirti dar vieną momentą - menininkas meistriškai lieja akrilą ir aliejinius dažus ant drobės, tarytum dirbtų su akvarele. Tai taip pat vienas jo išskirtinumo požymių. Sodrios dažo dėmės persidengia su skaidriomis, plonos linijos perauga į plačius potėpius, dažo nuvarvėjimas sukuria “gyvo” paveikslo efektą. Nepalikdamas abejingų, meno kūrinys įtaigiai bendrauja su žiūrovu.

Pradedant ankstyvąja, ir baigiant šiandienine menininko kūryba, ryškėja svarbiausi motyvai Vilmanto tapyboje – žmogus, moteris, žvilgsnis, lytiškumas. Paveikslų siužetuose dažnos retrospektyvios asmeninio gyvenimo, vaikystės/paauglystės scenos, erotiškos, socialinės, provokuojančios temos. Menininko tapomų žmonių, ypač moterų, šventųjų ir "neįšventintųjų" atvaizduose netrūksta seksualumo, gaivališkumo, agresijos, tyrumo, o kartais ir vulgarumo. Vilmanto kūryboje apstu jausmų ir įtraukiančių emocingų scenų.

Julija Dailydėnaitė